šaknis

šaknìs sf. (4) K, Rtr, DŽ, NdŽ, šãknis (2) Dk 1. SD¹61, SD106, Q229, H, R, MŽ, Sut, P, I, N, K, M, L, Š, BTŽ bot. augalo dalis, kuria jis įsitvirtina žemėje ir maitinasi (radix): Šaknès (gen. sing.) KlbIII76. Šãknys išsiplaikstė ir dar pleikias, plačiai eina J. Pasiekia obelų šãknys žvyrių, dėl to obuoliai menki Klt. Draska yra plėša iš šaknų̃ JI340. Liemeninė, stiebinė šaknis LTII441. Šalutinės šaknys LTII441. Pridėtinės šaknys LTII442. Nukirto medelio širdies (pagrindinę, svarbiąją) šãknį Šk. Mėsingosios šaknys rš. Šakniẽs gumbas Ndž. Šaknų plaušai LTII441. Šaknų skaidula ŽŪŽ32. Šaknys žolių sausos SD245. Ilgos ir kietos, ir giliai šãknys to pelūno Btrm. Ištraukė tokį didžiulį beržą su šaknimì Pls. Iškastas ėglis su šakniõm Trak. Iškirsdinėja [medžius] sa visomi šaknimì LKKXI167(Zt). Iš šaknių̃ reikia iškast Nmč. Iš šaknių̃ išrovė medžiagą Šlčn. Vėtra ėjo, beržus išrovė iš šaknų̃ Gsč. Medžiai iš šaknių̃ išversti Rsn. Iš šãknių išlaužė Skd. Šlapias pernai metas buvo: iš šaknų̃ virsta ir džiūsta medžiai – šãknys nupūsta Pžrl. Itą ragočių išlupa iš žemės, iš šaknių̃ i apkapoja Lz. Ketinau iš šaknų̃ kirst, kelmas didelis – nupjoviau Erž. Iš šaknių̃ atžėlė vyšnios Pkn. Rugiai žvilsta iš šaknų̃ J. Kelmas ir kamienas medžio stačiai iš šaknių kelas S.Dauk. Nusikirto bolandos, dabar su šaknìm nebeišrausi Slm. Žolikė išleido šaknìs Lkv. Bulbų pūsta šãknys nuo lietaus ir lėpsta lapai Ktk. Pelės šaknìs skiepelių pakrimto Klt. Gal kurmiai medžių šaknìs paėdė Srj. Nutrempė šaknìs, ir išdžiūvo Dkš. Tik pasodinau, o matytai – šãknes [gėlių] jau kur per sprindį! Pv. Toj [kaulažolės] šaknìs ma[n] net skanu – pakramtau Kpč. Jų lapais, jų žievelėm arbo šaknià kieta nuo ligų ir padarų gydžia visą svietą A.Baran. Šãknį [kiaulpienės] sukrimsti, kol pienukas bėgs Sg. Kopūstai auga lapuos, išvirto iš šaknių̃ Ob. Sako, mėšlo negerai dėt: kirminų po šaknim̃ atsiranda LKT219(Bsg). Kiaulės vė knisdavai šaknìs, a ko, jau jos įpratę Pš. To[je] dirvo[je] daug šaknų̃, negalima paart Pc. Iš pušų šaknų̃ smalą virdavo Vg. Degutis degina degutą iš tošės beržų, šaknų̃ pušies, dervos JI307. Iš tų šaknių̃ būna [arklo] rankos Rud. Negerai, kai naktim pašąla: šaltis ištraukia šaknìs Ktk. Kiečiai daug šaknių̃ turi Dgp. Iškapoji, iškerti [varpučio] šaknis kaip botagus, išravėji Svn. Pridėdavo [ant rato] dar kokių žagarų, kur akėja šaknių̃ visokių, busilas prisineša kitokių šaknių̃, deda kiaušinius ir peri vaikus Kpč. Svogūno šãknį nupjauk lig baltumo, o kad pasodinsi su tom pačiom – kirmėlių atsiras Dkk. Šerniena atsiduoda mišku, toks šaknių̃ kvapas, mat šaknim̃ minta Pc. Išmindė rūtas iš šaknių̃, o lelijėles iš laiškų DrskD69. Akmuo be šaknų̃, vanduo be sparnų, papartis be žiedelio JV376. Akmuo be šakniẽs, gyvatė be geluonies (gyvatės užkeikimas) Mlt. Nėr kur mani augti, nė kur šaknių krauti NS77. Par šilelį jojau, šilo šaknis roviau D25. Grybių nereik raut su visa šaknià – reik pjaut RdN. Ejo dieną ir antrą, misdama žolių šakneliums ir vandeniu DS63(Rs). Jis valgė kur kokią šaknẽlę, kur kokią žuvytę an tos salos Eiš. Šaknẽlę bezo išsiroviau, pasisodinsiu Klt. Mes jau ka ravėjam, ta visūmet teip nė šaknẽlės nepaliektam Yl. Iš pat šaknẽlės lovelę padirbsu, o iš pat viršūnelės margą lingynelę LKT46(Vgr). Gilyn einančios šaknys pasibaigia smulkiomis šaknelėmis bei šakniaplaukiais rš. Šaknýtės jo (batvinio) aplempa žeme Imb. Rakinėju, i tokie balti kirminukai tūse rugių šaknìkėse Jdr. Iš menkiausios šaknytelės eita apušės palaipos Šts. Šakneliùkė, šaknelìkė NdŽ. Atžels po akimis jo kaip atžala ir kaip šaknis iš sausos žemės VlnE214. O jau ir kirvis yra pridėtas šakniesp medžių Ch¹Mt3,10. O anksti eidamas pro fygos medį, pamatė, jog iš šaknies padžiūvo BtMr11,20. Neižkasamas iž šaknių SD191. Girias verčia iš šaknių SGII12. | prk.: Čia (kaime) mano šaknys, sūnau. Tėvų tėvai palaidoti, visi takeliai mano kojų išvaikščioti J.Avyž. Man šãknys geros – aš nenoriu iš čia išeit (išsikelti iš savo namų) Brž. Kiek audrų per Lietuvą nuslinko su šaknim išraudamos medžius S.Nėr. Netur šaknies (patvarumo), kurie ik čėso tetik, o čėsu pagundymo atpuola VlnE37. Giliai inleidai šaknis nusižeminimo DP625. ^ Jaunas kaip kvietkelis, senas kaip šaknẽlė [i](susitraukęs, raukšlėtas) Ps. Mergaitė sumenkus kaip šaknẽlė Prn. Jeigu yra lapai, bus ir šakniẽs LKT317(Ds). Tyka (Tyki An) kiaulė gilią šaknį knisa LTR(Grv). Lėta kiaulė gilią šaknį knisa LTR(Šl, Zp). Darbo šaknys karčios, bet vaisiai saldūs LMD(Sln). Karčios šaknys saldūs vaisiai PPr195(Jnš). Plonos šaknys giliau inlenda LTR(Srj). Nuo mirtelės nėr šaknẽlės Sutk. Kas auga be šaknų, kas lekia be sparnų, kas žydi be žiedų? (akmuo, vėjas, papartis) LTsV662(Šl). Užaugo ant lauko be šaknų (akmuo) LTsV456(Sem). Kokiam medžiui šaknys ant viršų? (ledo varvekIio) LTR(J.Jabl). Kam aukštyn šaknys, o žemyn viršūnė? (ašarai) Škn. Kas auga viršun šaknim? (suodžiai) Ad. Mažas krūmas, didžios šaknys LTR(Gdr). Pačiam kelmui šaknys pasmirsta (pats pagadina orą, o sako „smirda“) LTR(Vlkv). Kelmui šaknys dvokia LTR(Vs). A[r] ne pačiam kelmui šãknys? (atsakoma pagadinusiam orą, kitą kaltinančiam) Plv. ║ Grv, Pls, Ms plonos, liaunos šaknies vytelė kam nors pinti: Iš eglinių šaknių̃ drūti košikai Švnč. Daug reikia – iš kurgi tiek imsi šaknių̃ [krepšiui pinti] Ob. Lopšys ažupintas šaknimù Dv. ║ daigas: Kai šaknis sodini – kopūstus ar burokus taipos, tai reikia an senagalio sodint Imb. ║ sing. vaistinio augalo požeminės dalies nuoviras: Šakniẽs kauliažolynio pagėriau prisvirus i pastaisiau (nustojo sukti kaulus) Klt. Gerk, šituo šaknè kaštavolo gerklę pataisysi Klt. 2. Trgn šakniavaisis: Kai pradė[ja]u duot šaknìs karvėm, tai pieno tuoj daugiau atsirado Krd. Žiemą [burokų] šaknìs ėda, vasarą lapus Ėr. Šiemet šaknėtos bulvos – labai daug šaknių̃ Ds. Leida [runkelių] šaknų̃ pasidiegti – nūbangoms būs Eig. Šaknẽlių kokių nunešu karvei, paduodu Klt. | Kokios jos (bulvės) an šaknų̃ bus – nėr žinios Tj. Ka į žyduolius cibulis išeina, šaknių̃ nebė[ra] Mžk. ║ BB1Moz40,9, PK95 pagrindinis augalo, ppr. vynuogienojo, kamienas: Liemuo, šaknis vyno SD139. Kad motė jo bus kaip šaknis vyno vaisinga MP69. Jis yra tasai, kuris ... lytaus vandenį per šãknį vyno liemens permaino ing vyną DP72. Christus nevadinas šãknimi vyno medžio, bet patimi vyno medžiu DP606. 3. Mžš giliau kūne esanti danties, plauko ar kt. dalis: Nago šaknìs MedŽ472. Reik tą šãknį [danties] ištraukti Krš. Pilna burna [dantų] šaknų̃, tu jas išlupinėk, tas šaknìs, kad nori Svn. Ką tę taisysi dantis, kad nėr ko traukt, tik šãknes LKT368(Mrc). Mano šãknes [dantų] burnoj likę Aps. Krūminės baisiai plačios šãknys Klt. Nė šaknẽlės [nėra], ne tik kad dančio Km. Dažnai mikrobai į organizmą patenka skverbdamiesi į plauko šaknį rš. Jis buvo teip ilgai dirbęs, kol jis barzą, kuri buvo įspęsta, sau iš šaknių išsirovė ir paskui pabėgo, o barzą plyšyj paliko BsPI102. Turėjo pasiekt žaizdos šãknį – giliai pjovė Bb. ║ vieta, kur tvirtinasi organas: Užpakalinė plačioji liežuvio dalis vadinama liežuvio šaknimi (radix linguae) rš. Aortos šaknys (radices aortae) E. Nosies šaknis (radix nasi) rš. 4. prk. ko nors pradžia, pagrindas, šaltinis: Įvairių Rusijos darbininkų judėjimo srovių kova turėjo gilias klasines šaknis rš. Tėvas tos visos šakniẽs (to reikalo esmės) dar nebuvo sužinojęs DūnŽ. Dažnai kalbama apie gobšumą, miesčioniškumą, žiaurumą, bet ne visada įsigilinama į pačias šaknis, iš kurių išauga tos blogybės sp. Tas prakeiktasis godas yra tikrai šãknimi viso pikto DP126. Ižrauju ižg jų šaknis piktųjų geidulių DP605. | Aš esmi šaknis giminės Dovydo NTApr22,16. Įžeistas esmi ir subjurintas pačioje šaknyje ir pradėjime maname DP614. ║ vieta, kur kas prasideda, iš kur kas kyla: Tas Lūgas – tai likusios Merkio šãknys (buvusi vaga) Vrn. Raukšlės šaknys GTŽ. 5. Kos54, Ns1832,2, Prn, Ds, Ps, Ėr, An, Rod prk. iš protėvių einanti kilmė, giminė: Kuris žmogus iš šaknių̃ senoviškas, tas moka lietuviškai Pls. Iš šaknų̃ raudėniškis, čia i mirsu Rdn. Ne tos šakniẽs vaikuo žemę atidavė supykęs Vn. Jy irgi iš tos šakniẽs, iš to paties kiemo Mžš. Mūsų visa šaknìs buvo iš Gaurės: i tėvai, i uošviai Gr. Ans čia tikras šaknìs vietos (tikras vietinis gyventojas) Jdr. Iš kur šita šaknìs išdygus? Jz. Jų gili šaknìs (plati, gausi giminė) Pg. Jau tokios šakniẽs – visi jie bjaurūs Gs. Tų ponų šaknìs ne katalikai, evangelikai buvo Krš. 6. A1884,90, Jn gram. pagrindinė žodžio dalis be priešdėlio, priesagos ir galūnės: Pagrindinė žodžio morfema, susijusi su leksine reikšme, vadinama šaknimi MLTEII633. Žodžių šaknies tiek balsiai, tiek priebalsiai dažnai keičiasi J.Jabl. 7. Š, DŽ mat. dydis, kuris, pakeltas tam tikru laipsniu, duoda turimą skaičių: Ištraukę kvadratinę šãknį iš devynių, gausime tris DŽ¹. Kubinė šaknis SkŽ108. Surasti 4-jo laipsnio šaknis Z.Žem. Logaritmo šaknis Z.Žem. 8. DŽ¹, LTEX523 mat. algebrinės lygties sprendinys – lygties tapatybę patvirtinantis skaičius: Gavome kvadratinę lygtį, kuri turi turėti tris skirtingas šaknis rš. Realinė lygčių šaknis Z.Žem. 9. Trak vyro varpa (penis).

◊ ant pusantrõs šakniẽs žemės išnuomojimas, kai pirmais metais nuomininkui atiduodamas visas derlius, o antrais – pusė: Lauką išleidau ant pusantrõs šakniẽs Rod. ant šaknių̃ pakélti Švnč barti: Pakė́lė i ją in šaknių̃ Klt.

ant trijų̃ šaknų̃ žemės nuomojimas trims derliams nuimti: Skynimus atidavinėja in trijų̃ šaknų̃ Upn. čiñčilo šãknys bot. vaistinė verbena, činčiberas (Verbena officinalis): Čiñčilo šãknys nuo visokių ligų Grnk.

gõdo šaknìs KŽ godus žmogus.

iš [pàt, pačių̃] šaknų̃

1. labai atidžiai: Iš šaknų̃ daboja, ar geras darbinykas Vlk.

2. iš pagrindų, esmingai: Valdžia bus papurtyta iš šaknų̃ Plv. Griūva ížg šãknių paklydimas Arijuso DP450. Genda svietas iš pàt šaknų̃ Krš. Tik blogas gydytojas gydo simptomus, o ne ligą iš pačių šaknų J.Gruš.

3. labai smarkiai: Pašėlęs iš pačių šaknų Kos32. Iškeikiau kartkartėms iš šãknių Slnt.

iš šaknų̃ išráuti (išver̃sti)

1. išnaikinti: Kodėl jie neišrovė iš šaknų mano piktus palinkimus J.Balč. Ižg jos erškėčius rūpesčiavimo svietiško lobių ir gėrių ižg šaknių teišrauji DP101. Išrauju ižg šaknių SD¹200. Ižversk iš šaknių visus piktadėjus KN64.

2. pašalinti, išstumti: Senuosius [tarnautojus] išraut iš šaknų, o naujus pastatyt LTR(Antz).

3. nuneigti: Dievą išvertė iš šaknų̃ – nėra ir nebuvo Krš.

iš šaknų̃ vir̃sti gerai, vešliai augti: Bepiga gyvent, kad javai iš šaknų̃ vir̃sta Dkš. Dabar lietūs, žolė auga, iš šaknų̃ vir̃sta Plv.

nė̃ šakniẽs nei žymės, visiškai (neliko): Nė̃ šakniẽs jų neliko Vn.

paviedro šaknis Q382 šalpusnis.

po šaknià bū́ti numirti, būti palaidotam: Kad vaistų neduot, seniai būč buvęs po šaknià Šr.

smãko šaknìs; Q126 bot. klėstenė (Seleranthus).

su šaknimìs išráuti išnaikinti: Jis gąsdino, kad tokius agitatorius ir maištininkus išraus su šaknimis, įves tvarką rš. Su šaknimis iš gyvenimo turi būti išrauti kad ir menkiausi keršto už kritiką faktai, kurių vis dar pasitaiko sp.

šaknìs (šãknį) įléisti

1. įsigyventi, įsitvirtinti: O kiek prakaito išliejau, kol, sugrįžęs čia, įleidau šaknis! J.Avyž. Jau kad įleidė šaknis, tai sunku beiškrapštyti J.Jabl(Sln). Mūs giminė nuo seniai Prienuose šaknìs įléidus Prn.

2. įsigalėti: Kaip įleĩs šãknį, tu jo nesuvaldysi Ėr. Liga buvo jau per daug giliai įleidusi savo šaknis J.Jabl.